- truptis
- trùptis sm. (2) Š, Č, Šmn žr. 1 truputis 2: Pirk miltų, trùptis bėrai Skp. Pasidarydavom alaus po trùptį Antš. Karvei ir neša [pelų], po trùptį ir duoda Alz. Nebijau nė trùpčio nabašnykų Slm. Mat jis žmogus iš saũ nebesikelia anei trupčiùko Slm. Pienan įdeda krakmolo, da sviesto kokį trupčiùką ar taukų įmeta PnmR. Aš medaus po trupčiukė̃lį tejemu, man kažin kol užteks Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.